Pirmiausia Kinijos verslas reiškia labai pelningą ir nuostabų verslą. Šia prasme nuo seniausių laikų komercinė veikla buvo esminė visuomenės vystymuisi. Taip rinka ne tik garantavo pelną ir turtus, bet ir skatino įvairius mainus tarp tolimų kultūrų.

Viena vertus, plėtojantis arabų pirklių klasei, įvairūs šios savitos kultūros maisto papročiai pasiekė kitas tautas. Be to, per prekybą plito ir kitos žinių formos, pavyzdžiui, pati matematika. Visų pirma viduramžių pabaigoje, stiprėjant Europos buržuazijai, Rytų ir Vakarų integracija vyko per kelius.

Kitaip tariant, sausumos ir jūrų kelių sukūrimas įtvirtino prekybą prieskoniais iš viso pasaulio. Taip prasidėjo jūrinė-prekybinė ekspansija, žyminti modernaus laikotarpio pradžią, rytietiškų šilkų, prieskonių, žolelių, aliejų ir kvepalų paieškas. Iš esmės tai buvo Kinijos didysis verslas, iš kurio kilo šis posakis.

Tačiau jos ištakos pasaulio istorijoje yra tolimesnės. Visų pirma jai būdingi šie prekybiniai ryšiai tarp skirtingų pasaulio dalių. Įdomu, kad šios istorijos pagrindinis veikėjas yra keliautojas Marco Polo.

Išsireiškimo "Kinijos verslas" kilmė

Apskritai istorinė literatūra yra geriausias dokumentas, padedantis suprasti posakio "Kinijos verslas" kilmę. Įdomu, kad geriausiai apie šio posakio atsiradimą pasakojama Reinaldo Pimenta veikale "A casa da mãe Joana". Trumpai tariant, tai etimologinės sklaidos knyga, kurioje vartojamas vienas garsiausių neformalių posakių pasaulyje.

Trumpai tariant, šis žodžių junginys kilo iš Marco Polo kelionių į Rytus XII a. Per jo pasakojimus, dokumentus ir pranešimus Kinija išpopuliarėjo kaip stebuklingų produktų, egzotiškų papročių ir neįprastų tradicijų šalis. Todėl daug ambicingų pirklių pradėjo tyrinėti šį regioną.

Kitaip tariant, Marco Polo sukūrė anglišką posakį Kinijos sandoris Be to, istorikų ir kalbininkų vertinimu, šis posakis dar labiau išgarsėjo dėl portugalų karūnos buvimo Makao, Kinijoje. Taigi, dėl beveik penkių šimtmečių įtakos šis ir kiti atitinkami posakiai tapo portugalų kalbos dalimi.

Visų pirma šio termino samprata susijusi su dideliu Europos pirklių susidomėjimu Kinijos prekių paieška. Be to, jis galiausiai apima ir kitas Azijos tautas, nes tuo metu Kinija buvo didžiausia Azijos rinkos atstovė.

Kaip šio užmojo pavyzdį galima paminėti tai, kad Portugalijos karūna iš produktų iš Indijos gavo daugiau kaip 6000 % pelno. Kitaip tariant, užsienio prekyba, ypač Rytuose, buvo tokia perspektyvi, kad šiai prekybai atsirado specifinių posakių.

Opijaus karas ir Didžiosios Britanijos verslas Kinijoje

Tačiau būtent XIX a. ši išraiška įgavo naują formą, nes kapitalistinė ekonomika išgyveno plėtros laikotarpį. Be to, britai siekė išnaudoti Kinijos vartotojų rinką. Jie taip pat buvo suinteresuoti pasinaudoti žaliavomis ir turima darbo jėga.

Tačiau kinai neketino leisti britams tokio atvirumo. Visų pirma jie nenorėjo Vakarų įtakos politinėje arenoje ir žinojo, kad Anglija norėjo daugiau nei prekybos galimybių.

Vėliau šis interesų konfliktas baigėsi Opijaus karu tarp abiejų tautų, kuris vyko 1839-1860 m. Trumpai tariant, jį sudarė du ginkluoti Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Airijos Karalystės konfliktai prieš Kinų imperiją 1839-1842 m. ir 1856-1860 m.

Iš pradžių, 1830 m., britai gavo išskirtines teises vykdyti komercines operacijas Kantono uoste. Šiuo laikotarpiu Kinija eksportavo šilką, arbatą ir porcelianą, kurie tuo metu buvo madingi Europos žemyne. Kita vertus, Didžioji Britanija kentėjo dėl Kinijos ekonominių problemų.

Norėdama kompensuoti ekonominius nuostolius, Didžioji Britanija prekiavo indišku opiumu į Kiniją. Tačiau Pekino vyriausybė nusprendė uždrausti prekybą opiumu, o tai paskatino Britanijos karūną panaudoti karinę jėgą. Galiausiai abu karai iš esmės tapo Didžiosios Britanijos verslu Kinijoje.

Kultūros paveldas

Iš esmės Kinija pralaimėjo abu karus ir dėl to turėjo sutikti su Tiandzino sutartimi, todėl turėjo leisti atidaryti vienuolika naujų Kinijos uostų prekybai opiumu su Vakarais. Be to, Europos kontrabandininkams ir krikščionių misionieriams buvo užtikrinta judėjimo laisvė.

Tačiau apskaičiuota, kad iki 1900 m. Vakarų prekybai buvo atvira daugiau kaip penkiasdešimt uostų. Paprastai jie buvo vadinami sutartiniais uostais, tačiau Kinijos imperija prekybą visada laikė barbariška. Įdomu, kad šis terminas sutinkamas keliuose Kinijos dokumentuose apie vakariečių judėjimą.

Tačiau posakio "Kinijos verslas" išpopuliarėjimą portugalų kalboje daugiausia lėmė portugalų buvimas Makao, vakarų civilizacijos Kinijoje. Iš esmės portugalai šiame regione buvo nuo 1557 m., tačiau manoma, kad Opijaus karas dar labiau išplėtė Portugalijos buvimą ir įtaką šiame mieste.

Tačiau portugalų buvimas reiškė didelę regiono pažangą ir vystymąsi, plėtojant prekybą. Visų pirma tai Rytų ir Vakarų sankirtos pavyzdys. Visų pirma, vienoje vietoje išsaugotos specifinės kiekvienos pasaulio dalies tradicijos.

Taigi, ar sužinojote, kas yra Kinijos verslas? Tada skaitykite apie "Sweet Blood", kas tai yra?